Ką reiškia būti altruistiškam socialiniam darbuotojui?

Socialinio darbuotojo įvaizdis, pasirūpinimo savimi svarba ir žingsniai, streso pasekmės, teisinga nuostata į konfliktą, bendravimo įgūdžių tobulinimas, efektyvi komunikacija. Šie žodžiai pleveno ore dvi dienas visam pulkui socialinių darbuotojų, kurie dalyvavo Interreg V-A Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo programos projekte „Augančios socialinės pasienio iniciatyvos“ ir išklausė mokymus „Perdegimo sindromas. Darbas ir asmeninio gyvenimo balansas.“ Mokymai vyko Alytaus kraštotyros muziejuje, juose dalyvavo partneriai iš Elko miesto (Lenkijos Respublika), Varėnos socialinių paslaugų centro ir Alytaus miesto socialinių paslaugų centro.

Dvi dienas mokėmės būti altruistais, kurie neperdega savo darbe. Socialinio darbo esmė ir yra būti žmogumi-geriečiu, kuris gali visada pakišti savo petį neįgaliam, užsikodavusiam, piktam, turinčiam problemų klientui. Petį pakišti tai galima, nes dauguma žmonių taip gyvena, tačiau visiems turi galioti viena taisyklė: „Mokėti pasakyti „ne“, kitaip pradėsi gyventi pagal kitų norus, ne savo. Tada socialinis darbuotojas darbe prisiima per daug darbų, stengiasi nieko neįžeisti, neužkliudyti, tarsi negyvena savo gyvenimo. Kiekvienas žmogus unikalus, turi savo vertybes, įsitikinimus. Jei leisite negerbti savęs ir savo įsitikinimų, galiausiai pasijusite labai blogai. Tokie žmonės dažniausiai patinka kitiems, šiuo atveju klientams. Tačiau gali nutikti taip, kad darbuotojas pradeda nebepatikti pas sau ir „sudega darbe“.

Taip galima būtų apibendrinti mokymų esmę trumpai. Džiugino du dalykai: kad socialinis darbuotojai galėjo dalyvauti tokio lygio mokymuose ir kad dalyvių komanda buvo tarptautinė. Viskas prasidėjo nuo suvokimo, kuo skiriasi socialinis darbas Lenkijoje ir Lietuvoje ir bandymų susikalbėti be vertėjų. O darbo metodai tikrai skiriasi. Aiškėjo viena: mokymai buvo aukščiausio lygio visomis prasmėmis. Dėstytojai kompetentingi ir dirbo netradiciniais metodais. Net patys nepajutome, kaip gavome ir žinių, ir susipažinome, ir atsipalaidavome, ir pavargome – visko buvo daug ir gerai.

Paprastai mokymų pabaigoje reikia užpildyti anketą ir dažniausiai visi rašo, kaip viskas buvo gerai. Šįkart padarėme žodinę apklausą ir klausimas buvo vienas: „Kas tau nepatiko mokymuose?“ Reakcija buvo viena: paklaustasis pasipiktindavo, o paskui su įvairiomis emocijomis pradėdavo aiškinti, kad negali pasakyti nei vieno blogo dalyko, nes viskas buvo labai gerai, įdomu, prasminga, skanu, vertinga.

Mokymus gražiai vainikavo praktinis užsiėmimas Alytaus miesto socialinių paslaugų centre. Centro užimtumo specialistas Jonas Viligurskas tikrai ne vieną mėnesį tekino medinukus kiaušinius, o mokymo dalyviams puikiai paruoštose patalpose reikėjo juos nudažyti ir išmarginti, vėliau padengti laku. Kiekvienas dalyvis namo išvyko su mediniais margučiais, gerais jausmais ir dėkingumu mokymų organizatoriams. Taip mes pasitikome šias 2017 metų Šv. Velykas.