Socialinis darbas tai profesija, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka. Socialiniame darbe ypač didelę reikšmę turi asmens ar šeimos atsparumo iššūkiams stiprinimas, savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas. Socialiniams darbuotojams tenka susidurti su įvairaus pobūdžio klientų problemomis, kurios reikalauja ryžto, ištvermės ir stiprybės, žinių, tinkamai suformuoti praktinės veiklos įgūdžius ir bendruosius gebėjimus. Pastaruoju metu vis dažniau socialiniai darbuotojai susiduria su šeimomis turinčiomis sudėtingų problemų. Socialiniams darbuotojams labai svarbus bendruomeniškumo jausmas, jį turėti bei dalyvauti bendruomeninėje veikloje, o tuo pačiu tai leidžia  tobulėti, atsikleisti savo gebėjimus.

Socialiniai darbuotojai noriai bendradarbiauja ir siekia būti bendruomenišku darbuotoju, kad galėtų pagelbėti ne tik klientams, bet ir savo kolegoms, kitų institucijų darbuotojams bei ugdyti savo bendruomeniškumą. Bendruomenės formavimąsi aktyvina tie bendruomenės nariai, kurie vertina ir gerbia bendruomenėje susiklosčiusias tradicijas, papročius, žmonių gyvenseną, vertybes ir gali skatinti bendruomeniškumo iniciatyvas sprendžiant bendruomenės socialines kultūrines problemas.

Kokybiškas socialinių darbuotojų darbas, t. y. nuoseklių vertybių, vidinių stiprybių ir atsakomybių turėjimas. Visą tai užtikrina klientų gerovę, o kad būtų užtikrintas socialinių darbuotojų kokybiškas darbas, tam reikia mokymų, išvykų, naujų patyrimų, pasidalinimų gerąją patirtimi. Renkantis profesiją ir galvojant apie ateitį abiturientams pasiūlyčiau, būtent šią profesiją, socialinį darbą, kadangi atsiranda galimybė dirbti su įvairaus amžiaus klientais, t. y. nuo vaikų iki senjorų. Įvairių metodų pritaikymas socialiniame darbe sudaro modernaus požiūrio į socialinio darbo praktikos esmę ir yra glaudžiai susiję su bendrųjų kompetencijų stiprinimu.

Varėnos socialinių paslaugų centro,

socialinė darbuotoja Jolita Jurgelevičienė