Jaunimo amžius

Jaunimo politikos priemonės gali atsiverti ir jaunesniems paaugliams: siūloma amžiaus ribą mažinti iki 11 metų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma į jaunimo politikos lauką įtraukti 11–13 metų paauglius. Šiuo metu šios priemonės taikomos 14–29 metų asmenims, o siūlomi pakeitimai jau pasiekė Vyriausybę.

Kodėl reikalingas pokytis?

• Ankstyvosios paauglystės iššūkiai. Apie 11-uosius gyvenimo metus vaikai pereina iš pradinio į pagrindinį ugdymą: keičiasi mokymosi aplinka, socialiniai ryšiai, stiprėja bendraamžių įtaka, didėja savarankiškumo poreikis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, paauglystė prasideda jau nuo 10–11 metų, todėl emocinė ir socialinė parama reikalinga anksčiau, kol problemos dar neįsisenėjo.

• Faktinės situacijos ir teisės suderinimas. Jaunimo darbuotojai praktikoje jau dabar dažnai sulaukia 11–13 metų paauglių, ieškančių saugios erdvės, palaikymo ar patikimo suaugusiojo. Įstatymo pataisa leistų šį darbą vykdyti sistemiškai ir teisiškai aiškiai.

Ką pokyčiai reikštų praktikoje?

• Daugiau paslaugų ir veiklų: 11–13 metų paaugliams atsivertų atvirasis darbas su jaunimu, veiklos jaunimo erdvėse bei centruose, darbas su jaunimu mokyklose, informavimo, konsultavimo, savanorystės bei emocinės gerovės stiprinimo programos.

• Išsaugomos visos vaiko teisės: Pakeitimas nekeičia teisinio statuso – 11–13 metų asmenys ir toliau lieka vaikai, jiems visa apimtimi galioja vaiko teisių apsaugos garantijos. Ši iniciatyva neturi įtakos baudžiamajai atsakomybei ar civiliniam veiksnumui. Jaunimo politika papildytų, o ne pakeistų vaikų gerovės sistemą.

• Tarptautinė patirtis: Europos šalyse apatinė jaunimo amžiaus riba svyruoja: Jungtinėje Karalystėje ji siekia 11 metų, Airijoje – 10 metų, o Estijoje – nuo 7 metų.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją