Jaunimo savanoriškos tarnybos savanorės patirtis Varėnos socialinių paslaugų centre

2026 m. sausio 5 d. pasirašiusi Jaunimo savanoriškos tarnybos (JST) veiklos sutartį, Varėnos socialinių paslaugų centre – akredituotoje savanorius priimančioje organizacijoje – savanorių programos veiklą pradėjo Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokinė Grėtė Debesiūnaitė.

Jaunimo savanoriška tarnyba (JST) yra struktūruota, 6 mėnesius trunkanti savanorystės programa, skirta 14–29 metų jaunuoliams. Ši programa atlieka itin svarbų vaidmenį socialiniame darbe, nes sujungia jaunų žmonių asmeninį augimą ir bendruomenės stiprinimą. Savanorių veikla reikšmingai prisideda prie socialinių paslaugų plėtros, papildo profesionalų darbą, sudaro galimybę teikti daugiau individualaus dėmesio paslaugų gavėjams ir taip stiprina bendruomeniškumo jausmą grupėse. Be to, savanorių pagalba leidžia organizacijoms plėsti veiklų spektrą, įgyvendinti naujas iniciatyvas ar projektus, kuriems kitu atveju trūktų žmogiškųjų išteklių.Šiandien Grėtė dalijasi savo atradimais, patirtimi ir mintimis apie šį prasmingą pusmečio kelią:

„Savanorystė Varėnos socialinių paslaugų centre man tapo ne tik naudingu laiko praleidimo būdu, bet ir asmenine patirtimi, padėjusia geriau pažinti save bei kitus. Nuo pat pirmųjų dienų pajutau stiprų palaikymą iš įstaigos kolektyvo – darbuotojai, su kuriais susidūriau įvairiose veiklose, visuomet buvo šalia, pasiruošę patarti ir padrąsinti. Tokia saugi ir draugiška aplinka leido greičiau įsilieti į Centro ritmą ir drąsiau imtis užduočių.

Savo savanorystės kelionėje turėjau progą išbandyti labai įvairias veiklas, kurios leido pamatyti, kaip skirtingai paslaugų gavėjai reaguoja į siūlomus užsiėmimus. Man teko dalyvauti dailės terapijoje – tai nuostabūs kūrybiniai užsiėmimai, reikalaujantys susikaupimo. Visgi pastebėjau, kad ne visi vaikai iš prigimties yra kūrėjai ar turi pakankamai kantrybės sėdėti prie vienos ar kitos užduoties. Daugeliui vaikų tiesiog trūko veiksmo ir erdvės fiziškai išsikrauti.

Būtent šį judėjimo ir emocinės iškrovos poreikį vaikai puikiai realizavo kaniterapijoje, kuri man paliko didžiausią įspūdį. Ypatingai atšilus orams, kai užsiėmimai persikėlė į šalia įstaigos esančią  miškingą teritoriją, vaikai tiesiog laisvai nardė tarp medžių, entuziastingai atliko užduotis ir džiaugsmingai lakstė su terapiniais šunimis. Buvo nuostabu stebėti šį natūralų vaikų ir gyvūnų ryšį, suteikiantį tiek daug teigiamų emocijų.

Savanoriaujant centre man teko prisidėti ir prie veiklų su suaugusiais žmonėmis, turinčiais negalią. Tai buvo labai vertinga patirtis, tačiau greitai supratau, kad mano širdis labiau linksta prie darbo su vaikais ir paaugliais. Su jais ne tik dalyvavau įvairiuose užsiėmimuose, bet ir padėjau jiems ruošti pamokas, mokytis anglų kalbos. Džiaugiuosi, kad beveik su visais vaikais pavyko rasti bendrą kalbą, užmegzti nuoširdų ryšį ir realiai jiems padėti. Labai malonu, kai dabar jie šiltai su manimi pasisveikina sutikę mieste.

Kaip moksleivei, man buvo itin svarbu, kad savanorystės laiką centre buvo galima lanksčiai planuoti ir patogiai derinti prie mokslų bei kitų savo asmeninių veiklų. Tai ne tik leido viską suspėti, bet ir išmokė mane geriau planuoti savo laiką.

Šiandien jaunimui, kuris dar tik ketina ar dvejoja dėl savanorystės, noriu patarti viena – nebijokite. Dažnai baiminamasi, kad būsite per stipriai apkrauti ar nerasite tam laiko. Mano patirtis rodo, kad viską galima puikiai suderinti. Savanorystė duoda kur kas daugiau nei atima, o įgyta patirtis ir vaikų šypsenos yra geriausias to įrodymas.“