Naujos savanorystės patirtys

2026 10 02


Kiekviena savanorystės istorija prasideda nuo pirmojo žingsnio ir noro dovanoti savo laiką kitiems. Jaunimo savanoriškos tarnybos (JST) dalyvis Dominykas Barčiukas šį prasmingą kelią Varėnos socialinių paslaugų centre pradėjo dar rugpjūčio pradžioje.

Pirmoji jo pažintis su įstaigos veiklomis tapo Socialinės dirbtuvės – vieta, kurioje kuriama saugi, kūrybiška ir palaikanti aplinka asmenims su negalia. Nuo pat pirmųjų rugpjūčio dienų įsiliejęs į Socialinių dirbtuvių veiklą, Dominykas tapo patikimu pagalbininku ir draugu jų lankytojams. Čia savanoris asistuoja suaugusiems asmenims su negalia atliekant įvairias darbines bei rankdarbių užduotis, lavinant motorikos ir savarankiško darbo įgūdžius.

Tačiau svarbiausia dirbtuvėse – ne tik pagaminti darbai, bet ir nuoširdus ryšys. Dominyko buvimas šalia, kantrybė ir pagarbus dėmesys tirpdo atskirtį, o bendros veiklos lankytojams padeda jaustis išklausytiems, vertinamiems ir visaverte bendruomenės dalimi.

Prasidėjus mokslo metams, Dominyko savanorystės laukas išsiplėtė – rugsėjį jis ėmėsi dar vienos atsakingos misijos – pagalbos vaikams. Savanoris padeda gilinti anglų kalbos žinias globėjų šeimose augantiems vaikams bei kantriai talkina ruošiant kasdienes pamokas mažiesiems iš sunkumus patiriančių šeimų. Mokslo metų pradžia dažnai atneša nerimo, tačiau šalia esantis jaunas ir palaikantis vyresnis draugas mokymosi procesą paverčia kur kas ramesniu. Dominykas ne tik padeda perprasti gramatikos taisykles ar matematikos uždavinius, bet ir padrąsina suklydus, stiprina vaikų motyvaciją bei pasitikėjimą savo jėgomis.

Paklaustas, ką jam pačiam reiškia ši dviejų skirtingų sričių patirtis, Dominykas kalba atvirai ir įkvepiančiai: „savanoriaudamas jaučiuosi labai gerai, džiaugiuosi galimybe kažkam padėti ar prisidėti prie kitų daromų gerų darbų. Šioje veikloje matau didelę prasmę, nes kažkam galima suteikti vilties, padėti atsikratyti vienišumo. Su iššūkiais kol kas nesusidūriau.“

Šie savanorio žodžiai liudija didelę empatiją ir vidinę brandą. Tai, kad net dirbant su skirtingomis ir jautriomis grupėmis Dominykas nepatiria didelių sunkumų, rodo jo gebėjimą natūraliai, be išankstinių nuostatų priimti kiekvieną žmogų – tiek suaugusį dirbtuvių lankytoją, tiek prie sąsiuvinio palinkusį moksleivį.

Dominyko savanorystė – tai gražus įrodymas, kiek daug šviesos ir vilties bendruomenei gali atnešti vienas nuoširdus, atsakingas ir veiklus jaunas žmogus.