Senjorų ekskursija po Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblio teritoriją

2025-08-22

2025 m. rugpjūčio 22 d. Varėnos socialinių paslaugų centras organizavo senjorų išvyką į Liškiavą. Senjorai buvo kviečiami aplankyti Švč. Trejybės bažnyčią, rūsius ir liturginio paveldo ekspoziciją. Išvyka yra viena iš Varėnos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projekto „Senyvo amžiaus asmenų emocinės sveikatos stiprinimas“ suplanuotų veiklų.  Jau keletą metų, vykdant minėto projekto veiklas, organizuojami išvažiuojamieji susitikimai, aplankomos skirtingos rajono vietos.  

Ekskursijos dalyvius pasitiko pats Liškiavos parapijos klebonas, kunigas Vidmantas Striokas, kuris nenuilstamai dėstė Liškiavos istorijos faktus. Sužinojome, kad rašytiniuose šaltiniuose Liškiava minima nuo 1044 m. Pirmoji medinė parapijos bažnyčia pastatyta 1450 m. 1697 m. Liškiavos dvaro savininkas Vladislovas Jurgis Kosyla savo turtus užrašė Seinų dominikonams, įpareigodamas juos pastatyti mūrinę bažnyčią ir vienuolyną. Vienuoliai Liškiavoje įsikūrė tik XVIII a. pr., 1704-1741 m. jie pastatė mūrinį vienuolyną, bažnyčią, dviejų aukštų sandėlį su rūsiais, šeimynos trobą, bravorą, skalbyklą, buvo iškasti tvenkiniai, užveistas sodas. Klebonas Vidmantas Striokas pasakoja, kad ir dabar bažnyčioje sėdime ant suolų, kurie pagaminti 1740 m. Bažnyčia statyta kaip Liškiavos dvaro savininko V. J. Kosylos šeimos ir dominikonų vienuolių mauzoliejus, išlikę laidojimams skirti požemiai. 1990–1997 m. bažnyčia buvo restauruota, o jos požemiuose įrengtas muziejus su mumifikuotais palaikais. Su senjorų grupe aplankėme bažnyčios požemyje įrengtą muziejų, taip pat liturginio paveldo ekspozicijas kitose patalpose. 

Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia yra į šiaurės rytus nuo Druskininkų, Nemuno kairiajame krante ant Bažnyčios kalno. Nuo 1992 m. bažnyčios su vienuolynu pastatų ansamblis yra kultūros paveldo objektas.

Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, graikiško kryžiaus plano su zakristija. Nuo kitų Lietuvos ir Europos dominikonų bažnyčių skiriasi tuo, kad paprastai šio ordino vienuoliai statė vienanaves salines bažnyčias arba bazilikas su trimis navomis. Ši bažnyčia yra su kupolu, pagrindinį fasadą įrėmina du neaukšti kvadratinio plano dviaukščiai bokšteliai, tarp kurių yra trikampis frontonas. Fasado kampus pabrėžia suporinti piliastrai.  Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčioje įrengti 7 puošnūs altoriai. Išliko Varšuvos meistro Šimanskio 1899 m. vyskupo Antano Baranausko vizitacijos garbei įrengti vargonai. Vargonais grojo Konstantinas Čiurlionis (1851—1914), garsaus dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio tėvas. Ekskursijos metu sužinojome, kad šioje bažnyčioje susituokė M. K. Čiurlionio tėvai. Kunigo V. Strioko teigimu, apie tai byloja bažnyčios archyviniai įrašai.

Po Trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalinimo Liškiava atiteko Prūsijai, o apleisti pastatai pradėjo griūti. Apie 1830 m. Liškiavos vienuolyne buvo įkurti kunigų demeritų (nusikaltusių kunigų) pataisos namai. Vėliau pastatai ėjo iš rankų į rankas. 1920 m. Liškiavai tapus valsčiaus centru, vienuolyno kambariuose įsikūrė raštinė, paštas, smulkių prekių parduotuvė. 1939 m. Alytaus apskrities savivaldybės ir Vilkaviškio kurijos atstovai pasirašė sutartį dėl turizmo centro įkūrimo vienuolyno pastatuose. Tačiau netrukus Liškiavos turizmo stovykla virto pabėgėlių iš Lenkijos stovykla.

1941 m. vienuolyno pastatą perėmė Alytaus komunalinio ūkio skyrius. 1946–1976 m. čia veikė aštuonmetė mokykla. 1977 m. vienuolyno pastatai atiteko „Lelijos“ susivienijimui: buvusius vienuolyno centrinius rūmus planuota pritaikyti pionierių stovyklai – poilsio namams. 1991 m. šį projektą teko pakoreguoti, nes dalis vienuolyno pastato atiteko klebonijai.

Nuo 2020 m. iki dabar Liškiavos parapijoje ir šioje bažnyčioje tarnauja klebonas Vidmantas Striokas. Esame sužavėti gerbiamo kunigo V. Strioko entuziazmu bei gebėjimu perteikti turtingos istorijos faktus, nuoširdžiu ir gyvu bendravimu su ekskursijos dalyviais. 

Susipažįstant su Liškiavos bažnyčia bei muziejų ekspozicijomis, vaikštinėjant po šventoriaus kiemą, galėjome džiaugtis saulėtu oru ir nuoširdžia bendryste. Po ekskursijos Liškiavoje, senjorams buvo organizuojamas piknikas ant Nemuno kranto prie Merkinės piliakalnio. Dalyviai išsiskirstė praturtėję dvasiškai ir emociškai.