Siūloma tobulinti asmens globos nustatymo tvarką

2026 10 09


Teisingumo ministerija pristatė įstatymų pakeitimų projektų paketą, kuriuo siekiama tobulinti asmens globos nustatymo ir veiksnumo vertinimo bylų nagrinėjimo tvarką. Pagrindinis šių pokyčių tikslas – užtikrinti, kad sprendimai dėl žmogaus teisinio statuso būtų priimami visapusiškai, įvertinus konkrečią jo situaciją, kasdienius gebėjimus bei gerbiant asmens teises ir orumą.

Individualus požiūris ir platesnis duomenų vertinimas

Šiuo metu teismuose sprendžiant asmens neveiksnumo ar riboto veiksnumo klausimą, teismo psichiatrijos ekspertizė yra privaloma beveik visais atvejais. Pagal Teisingumo ministerijos siūlomą modelį, ekspertizė išliktų svarbia įrodinėjimo priemone, tačiau teismas dėl jos skyrimo spręstų individualiai, atsižvelgdamas į konkrečios bylos poreikius ir tai, ar reikalingos specialiosios psichiatrų žinios.

Kartu numatoma, kad teismas sprendimus priimtų remdamasis platesniu duomenų spektru – vertintų ne tik medicininius dokumentus, bet ir socialinio darbuotojo išvadą, informaciją apie asmens kasdienį funkcionavimą bei jam jau taikytas pagalbos priemones.

„Kiekvienas žmogus turi teisę būti matomas kaip asmenybė. Sprendžiant dėl veiksnumo, turime matyti konkretų žmogų, jo gebėjimus, aplinkybes ir tai, kokia pagalba jam padėtų kuo savarankiškiau įgyvendinti savo teises. Psichiatrų kompetencija šiame procese išlieka labai svarbi – siūlome, kad teismas ekspertizę skirtų įvertinęs konkrečios bylos poreikius, ir užtikriname, kad ši galimybė išliks visada, kai specialiųjų žinių reikia“, – pabrėžia teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.

Globa – tik kraštutinė priemonė

Siūlomais pakeitimais siekiama dar nuosekliau įgyvendinti Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvenciją. Teisinio veiksnumo užtikrinimo projektų pakete akcentuojama būtinybė stiprinti alternatyvias pagalbos priemones (pavyzdžiui, pagalbą priimant sprendimus), kad žmonės su negalia galėtų kuo savarankiškiau tvarkyti savo reikalus.

Pasak teisingumo viceministrės, globa turėtų būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė – tada, kai kitų, mažiau žmogaus teises ribojančių priemonių, nepakanka.

Kodėl reikalingi pokyčiai?

Statistika rodo, kad teismo psichiatrijos ekspertizių skaičius pastaraisiais metais nuolat augo – nuo 1364 ekspertizių 2020 metais iki 1644 pernai. Dėl didelio krūvio ilgėja ir bylų nagrinėjimo trukmė: 2025 metais beveik pusės bylų dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko ilgiau nei pusmetį. Žmogui ir jo artimiesiems tai reiškia ilgą teisinį neapibrėžtumą.

Ministerija pažymi, kad siūlomais pakeitimais nėra atsisakoma nei pačios teismo ekspertizės, nei centralizuoto jos finansavimo. Kartu su psichiatrų bendruomene planuojama parengti pavyzdinius kriterijus, padėsiančius teismams lengviau nuspręsti dėl ekspertizės būtinumo, tačiau kiekviena situacija ir toliau bus vertinama individualiai.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos informaciją.