Vaikų jausmai per spalvas ir formas

Vaikams buvo pateiktos įvairios priemonės: dideli popieriaus lapai, guašas, akvarelė, teptukai, kempinėlės ir netgi pirštai! Kiekvienai emocijai buvo skirta po tam tikrą laiką. Terapeutas paprašydavo vaikų pagalvoti apie situaciją, kai jie jautė tam tikrą emociją, ir tada leisti tai emocijai „išsilieti“ ant popieriaus.

Vaikai naudojo ryškias, kontrastingas spalvas, pavyzdžiui, raudoną ir juodą. Piešiniai buvo energingi, su staigiais potėpiais ir netgi dažų taškymais. 

• Baimė. Šiai emocijai vaikai dažnai rinkosi tamsesnes, šaltas spalvas, tokias kaip mėlyna, violetinė ir pilka. Piešiniuose dominavo neryškios formos, šešėliai ir paslėpti objektai.

• Liūdesys. Vaikai piešė ašaras, lietaus lašus. Spalvos buvo blankios, prislopintos – mėlyna, žalia, ruda.

• Pyktis. Ši emocija atsiskleidė per ryškias, netikėtų spalvų taškuotas kombinacijas.

• Laimė. Piešiniai spinduliavo šviesa ir džiaugsmu. Vaikai naudojo geltoną, oranžinę, rožinę spalvas. 

• Pasibjaurėjimas. Vaikai rinkosi žalią, rudą, sumaišytas purvinas spalvas. 

Veiklų metu vaikams talkino savanoriai. Jie padėjo vaikams pasiruošti priemones, padrąsino juos eksperimentuoti su spalvomis ir formomis, o kai kuriems padėjo išreikšti savo mintis popieriuje, jei jie jautėsi sutrikę ar nedrąsūs. Savanoriai taip pat padėjo palaikyti tvarką ir užtikrinti saugią atmosferą.

Pasibaigus kūrybiniam procesui, vyko bendras aptarimas. Vaikai pasidalijo savo piešiniais ir papasakojo, kokias emocijas jie bandė išreikšti. Terapeutas uždavė klausimus, skatinančius vaikus giliau susimąstyti apie savo jausmus. Šis aptarimas buvo labai svarbus, nes leido vaikams ne tik išlieti emocijas ant popieriaus, bet ir jas įvardyti, suprasti ir pasidalinti jomis su kitais. Tai padėjo stiprinti emocinį raštingumą ir kurti saugią erdvę saviraiškai.

Susitikimas baigėsi bendru ratu, kuriame vaikai pasidalijo savo įspūdžiais apie veiklą ir padėkojo vieni kitiems už bendrystę.