Varėnoje vyko respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Nuo poreikio iki pokyčio: kokybiškų ir inovatyvių socialinių paslaugų vaidmuo žmogaus gyvenime“

Varėnoje vyko respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Nuo poreikio iki pokyčio: kokybiškų ir inovatyvių socialinių paslaugų vaidmuo žmogaus gyvenime“, kurią suorganizavo Varėnos socialinių paslaugų centras, Varėnos globos namai ir Utenos kolegija. 

Konferenciją pradėjo ir susirinkusius dalyvius pasveikino Varėnos socialinių paslaugų centro direktorė Dovilė Barčiukienė ir Utenos kolegijos lektorius Edmundas Vaitiekus. Sveikinimo žodį konferencijos pradžioje taręs Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas, pabrėžė socialinio darbo prasmę, jo vertę bendruomenei ir kiekvieno šį kilnų darbą dirbančio specialisto indėlį mūsų visuomenei. Vicemeras pasidalijo savo įžvalgomis, kad grįžus iš Ukrainos, kurioje karo metu lankėsi jau keletą kartų, ypač ryškiai matyti, jog karo kontekste socialinis darbas yra antras pagal svarbą iškart po krašto gynybos – tai tylus, bet lemiamas frontas, saugantis žmogų ir visuomenės atsparumą.

Visi konferencijos pranešimai ir diskusijos susitelkė į vieną bendrą vardiklį – centre privalo būti pats ŽMOGUS. Nei viena inovacija, nei viena moderni metodika ar kokybės standartas neturi prasmės, jeigu jie netarnauja žmogaus gerovei, jo orumui ir realiems poreikiams. Tikroji paslaugos kokybė matuojama ne formaliais rodikliais, o tuo, kiek realiai palengvėjo žmogaus ar šeimos kasdienybė.

Labai dažnai mes, socialinės srities specialistai, skubame viską padaryti taip, „kaip reikia“, siekiame atitikti griežtus kokybės standartus, diegti naujus metodus, pasiekti greitesnį rezultatą, tačiau konferencijos dalyviai ragino nuolat savęs klausti – ar to tikrai reikia žmogui, ar tai jam atneša kokybišką bei prasmingą pokytį? 

Šią žmogui jautrią kryptį itin profesionaliai atliepė Varėnos socialinių paslaugų centro komanda – renginyje nuskambėjo net penki centro specialisčių parengti pranešimai, gimę iš kasdienės praktinės patirties ir tiesioginio darbo su žmonėmis.

Socialinės darbuotojos Edita Giniūnienė ir Inga Mikalauskienė pranešime „Kokybiškos pagalbos į namus paslaugos: nuo standartų iki žmogaus gerovės“ kėlė klausimą, kaip nepasiklysti tarp formalių reikalavimų ir užtikrinti, kad pagalba namuose pirmiausia kurtų apčiuopiamą žmogaus gerovę.

Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Gintarė Tūbinienė nagrinėjo temą „Atstovauti, bet nesumenkinti: orumo principas socialiniame darbe su sunkumus patiriančia šeima“, pabrėždama būtinybę teikiant pagalbą išsaugoti šeimos orumą bei pasitikėjimą.

Psichologė Indra Blaškevičiūtė savo pranešime „Pasipriešinimas pokyčiui socialinių paslaugų procese: nuo kliūties suvokimo iki bendradarbiavimo“ atskleidė, kad kliento pasipriešinimas yra natūrali reakcija į pokytį, kurią perpratus atsiveria kelias tikram bendradarbiavimui.

Atvejo vadybininkė Inga Valadkienė pranešime „Nuo pagalbos poreikio iki pokyčio: kaip specialistai įveikia tėvų nebendradarbiavimą?“ dalijosi praktinėmis įžvalgomis apie kantrybę ir profesionalius metodus, padedančius rasti ryšį su tėvais vaiko labui.

Prie Varėnos spcialinių paslaugų centro praktinės patirties prisidėjo ir centro socialinės darbuotojos Dovilė Palevičienė bei Ingrida Matulevičienė, pristatydamos socialinių dirbtuvių galimybes bei kelią į asmenų savarankiškumą pranešime „Socialinės dirbtuvės: galimybės, iššūkiai ir kelias į savarankiškumą“.

Renginio temą svarbiomis įžvalgomis papildė ir kiti gerbiami šalies lektoriai bei praktikai. Kauno kolegijos lektorė bei Varėnos rajono savivaldybės administracijos sveikatos reikalų koordinatorė Dalia Kitavičienė kalbėjo apie ankstyvą trapumo atpažinimą slaugos ir socialinių paslaugų sankirtoje, o Lietuvos socialinių mokslų centro mokslo darbuotoja Jolita Junevičienė atkreipė dėmesį į neformalius globėjus ir būtinybę padėti patiems pagalbos teikėjams. Elektrėnų socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Vaida Šelkovenko pristatė socialinio darbo metodus kelyje į šeimos pokytį, Trakų r. paramos šeimai ir vaikams centro atstovė Vilma Bražukaitienė pabrėžė į stiprybes orientuotą globėjų palydėjimą, o Kėdainių pagalbos šeimai centro Pagalbos šeimai skyriaus vedėja socialiniams reikalams Rūta Šukienė ragino pereiti nuo veiklų skaičiavimo prie realaus pokyčio šeimoje.

Įtraukiančiu akcentu tapo Utenos kolegijos lektoriaus Edmundo Vaitiekaus pranešimas apie simuliacijos metodus bei praktinė senyvo amžiaus žmogaus kostiumo demonstracija, leidžianti specialistams tiesiogiai patirti senatvės sunkumus. Merkinės globos namų direktorė Rasa Žukauskienė dalijosi patirtimi, kaip diegti inovacijas be streso, o negalią turinčių asmenų centro „Korys“ direktorė Diana Skemundrienė aptarė tikrojo asmenų su negalia įgalinimo žingsnius.

Konferencija tapo brandžia profesine erdve, kurioje teorinės įžvalgos susijungė su gyva praktika, dar kartą įrodžiusia, kad didžiausia prasmė ir profesionalumas socialiniame darbe prasideda nuo nuoširdaus dėmesio žmogui.